Visiškai akivaizdu, kad atlikti veiksmą reikia ne tik motyvacijos, jėgų bei energijos, bet ir atsipalaidavimo. Ar galima tikėtis iš pastovioje įtampos būsenoje esančio raumens fiziologiškai tinkamo ir adekvataus atsako į dirgiklį?! Dar iš fiziologijos praktinių darbų metu atliekamų tyrimų su varlių raumens skaidulomis prisimenu, kad perdirgintas raumuo neadekvačiai ar visiškai nereaguoja į dirgiklį. Atsipalaidavimas, kaip ir įtempimas yra būtina raumens ar bet kokios kitos biologinės sistemos egzistavimo sąlyga.
Žmogaus organizmas taip pat paklūsta šiems natūraliems ritmams, kurių negalime ignoruoti, jei norime būti sveiki ir energingi.
Dažnai įsitraukdami į savo įtemptą gyvenimo būdą, su savo terminais, darbo ir vidiniu spaudimu, iš tikrųjų pamirštame atsipalaiduoti. Tačiau visuomet verta prisiminti, kad reguliariai atsipalaiduodami ir kelioms minutėms atsitraukdami nuo to, dėl ko kyla mūsų streso lygis ar vidinis spaudimas, galime suteikti sau energijos ar ramybės, reikalingos mūsų gyvenimui, darbui ar konkrečiai problemai spręsti.
Stresas ir įtampa nėra blogai. Tam tikras stresas yra būtinas norint susidoroti su sudėtingomis situacijomis mūsų kasdieniame gyvenime. Streso metu įvykstantys fiziniai mūsų kūno pokyčiai leidžia mums imtis adekvačių veiksmų ir šie pokyčiai greitai išnyksta, kai problema būna išspręsta. Tačiau jei per ilgai būsime didelio streso būsenoje, tai gali pakenkti mūsų sveikatai.
Stresas gali paveikti mūsų fizinę, psichinę ir emocinę savijautą ir tai, kaip mes reaguojame ar elgiamės.
Fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas, kaklo ir pečių, kitų kūno dalių įtampa, galvos svaigimas, nuovargis ir blogas miegas gali būti sąlygoti streso bei vidinės įtampos. Stresas gali turėti įtakos ir mūsų psichinei būklei, nes padidina kortizolio bei kitų streso hormonų kiekį organizme. Sąrašą papildo emociniai simptomai, tokie kaip dirglumas, pervargimo jausmas, nerimas, žema savivertė ir depresija, virškinimo ir vidaus organų sutrikimai. Šį sąrašą galima tęsti ir tęsti...
Nors ne visada galime išvengti streso, tačiau išmokti atpažinti ir jį valdyti yra būtina.
Atsipalaidavimas yra nepaprastai svarbus norint valdyti stresą. Kai atsipalaiduojame, atsipalaiduoja diafragma, kūno raumenys, išnyksta vidinis spaudimas, mūsų kūne suaktyvėja kraujo tėkmė, suteikianti mums daugiau energijos. Tai sugrąžina mums ramesnį ir aiškesnį protą, kuris pradeda pozityviai mąstyti, padeda susikaupti ir priimti adekvačius sprendimus. Gilus atsipalaidavimas lėtina širdies ritmą, mažina kraujospūdį ir įtampą, atpalaiduoja raumenis ir diafragmą. Tai taip pat padeda virškinti, nes ėmus dominuoti parasimpatinei nervų sistemai efektyviau įsisaviname svarbiausias maistines medžiagas, o tai padeda kovoti su ligomis ir infekcijomis.
Dažnai siekiant nuraminti perdėtai aktyvų protą, išorinį spaudimą, paleisti vidinę kontrolę ar įtampą prireikia ir išorinės pagalbos, nes užsivedęs lėtinio streso ir įtampos mechanizmas jau būna pasireiškęs diafragmos, raumenų, sąnarių ir kitų audinių bei vidaus organų disfunkcijomis. Dažniausiai vos kelių ar net vieno apsilankymo pakanka, kad pajaustumėte atsipalaidavimo, tinkamo kvėpavimo ir neutralios būsenos poveikį savo savijautai. Pagilėjęs kvėpavimas, tekančios kūnu energijos ar plėtimosi pojūtis, gilūs atodūsiai ir po jų sekantis palengvėjimas bei kiti malonūs potyriai primena jums apie jūsų kūno neišsemiamas savigydos galimybes. Jūsų audiniams ir organizmui šios būsenos yra pažįstamos, tik ilgainiui primirštos. Apsilankymo metu atsiranda galimybė jūsų organizmui ir audiniams ne tik prisiminti ar atrasti šias gilias atsipalaidavimo būsenas, bet ir įtvirtinti jas namuose, atliekant pratimus, savistabą bei meditacijas, laikantis rekomendacijų ir nuorodų.
- ar prisimenate, kada paskutinį kartą gulėjote pievoje ir stebėjote dangumi plaukiančius debesis… arba skrendančius paukščius?!...
Comments