Kažkada, dar osteopatijos studijų metu Amerikoje, mūsų mokytojas osteopatas James Jealous manęs paklausė, kaip apibūdinčiau žmogų, kaip aš jį matau ir jaučiu?!
Atsakiau jam, kad žmogus man lyg upė, o jo tėkmė ir turinys keičiasi kiekvieną akimirką. Čia jis sraunus ir smalsus, tyrinėjantis kiekvieną patirtį savo kelyje, kaip ši kalnų upė. Čia brandesnis ir pilnas jėgų, kaip mūsų Nemunas tekantis pro Birštoną, o už santakos su Nerimi, jau tylus ir nurimęs, lėtai ir neskubėdamas teka savo vaga.
Kaip upė, taip ir kiekvienas iš mūsų, sutinkame savo kelyje įvairios patirties ir iššūkių, slenksčių, duobių, pakilimų ir nuokalnių. Ir visa tai atsispindi mūsų gyvenimo ir sveikatos tėkmėje ir išraiškoje kiekvieną sekundę, minutę ir valandą. Sveikatos, saugumo ir stabilumo poreikis lydi mus visą gyvenimą. Ir nors mes trokštame kažkokio universalaus modelio ar principo, kuris padėtų susidoroti su iškylančiais iššūkiais, niekas negali atstoti sąmoningumo ir dėmesingumo.
Stebėdamas žmogaus kūną, minčių, emocijų ir patirčių išraiškas jame, matau tai kaip sveikatos upės pokyčius ir reakcijas, kurios nepasiduoda kažkokioms taisyklėms, o yra išskirtiniai ir unikalūs bei kiekvienu atveju reikalauja individualaus ir savito sprendimo ar pagalbos.
Kaip gyvenime, taip ir osteopatijoje, jei būsime dėmesingi ir sąmoningi, stebėsime ir nevertinsime, nereikės ieškoti sprendimų išorėje. Jie atsiskleis savaime ir ateis iš mūsų vidinės būsenos bei ramybės. Stebėkime save, supančią aplinką bei mumyse tekančią gyvenimo ir sveikatos upę…
Comentarios