Galbūt kažkam tai bus naujiena, tačiau empatija, klausymas ir įsiklausymas, palpacija ir daugelis kitų senų medicinos tradicijų yra gyvos osteopatijoje ir netgi šiuolaikinėje modernioje medicinoje. Tik ne kiekvienas gydytojas pasitelkia jas į pagalbą.
Patyręs kardiologas, klausydamas širdies ritmo, tonų bei ūžesių, iš garsų pobūdžio gali nustatyti dviburio ar aortos vožtuvo stenozę, nesandarumą, perikardo pakenkimą ar kitą patologiją. Chirurgas, palpuodamas pilvą, nustato kirmėlinės ataugos ar tulžies pūslės uždegimą. Taip ir osteopatas, išlavinęs rankų ir kūno jutimus, jaučia kaulų, fascijų, organų ir kitų organizmo audinių būklę, jų paslankumą, tonusą bei ritmą. Nustatęs sutrikimo priežastį, osteopatinėmis technikomis gali atkurti sutrikusį paslankumą ar funkciją, užspaustą kraujotaką ar inervaciją.
Bene svarbiausias aspektas yra pasitikėjimas ir atsakomybė. Jei tarp gydytojo ir paciento atsiranda pasitikėjimas ir ryšys, viskas vyksta gerokai sklandžiau. Kai įsisąmoniname, kad savo sveikatai mes patys turime reikšmingą ir netgi lemiamą įtaką, laikui bėgant pradeda atsirasti pasitikėjimas savimi, pagalba ir mus supančiu pasauliu.
Comments