top of page
Search
Writer's pictureŽilvinas Kasteckas

MIGRENA, GALVOS SKAUSMAS IR OSTEOPATINĖ PAGALBA

Updated: Aug 23, 2020


Kiekviena migrenos ar lėtinio galvos skausmo istorija yra skirtinga. Atrodytų akivaizdu, kad norint išgydyti galvos skausmą ar migreną reikia surasti jo priežastį, tačiau bandymas identifikuoti priežastį kartais pavirsta į begalinį hipotetinų priežasčių sąrašą - stresas, maistas, gėrimai, fiziniai faktoriai, raumenų, kaulų ar vidaus organų pakenkimai, išoriniai stimulai, miego režimas ir t.t. Dažnai, kada migrenos priežastys nebūna visiškai aiškios, nueinama lengviausiu keliu ir apsiribojama tik simptominiu gydymu. Jei į migreną ar lėtinį galvos skausmą žiūrėtume kaip į tam tikrą organizmo signalą ar išraišką, kuri kiekvienam pasireiškia individualiai ir priklauso nuo asmeninių anatominių ir fiziologinių ypatumų bei neurohumoralinės veiklos, tuomet pagalba taptų efektyvesnė. Nors šiuolaikinė medicina migreną traktuoja kaip neurologinę kraujagyslių ligą, tačiau gausėja įrodymų, kad neurohumoralinė veikla, serotonino apykaita, uždegimo mediatorių poveikis, kitos organizmo sistemos bei visa organizmo visuma aktyviai dalyvauja formuojant ir įtakojant šias disfunkcijas ir sutrikimus. Migrenos, galvos skausmų bei kitų lėtinių skausmų atveju, dėl individualių organimo ypatumų susiformuoja tam tikras audinių ir organizmo reakcijos modelis į išorinius ir vidinius dirgiklius. Todėl svarbu identifikuoti ne tik pačias priežastis, bet taip pat ir organizmo adaptacines reakcijas ir funkcijas, kurios ilgainiui tapusios neadekvačiomis sukuria ydingas disfunkcijas ir jų grandines.

Osteopatinės pagalbos privalumas yra jos požiūryje į žmogaus organizmą. Jei šiuolaikinėje modernioje medicinoje pacientas sąlyginai padalinamas į dalis ar organų sistemas, tai osteopatijoje žmogus yra nedaloma visuma. Šio organizmo visumos suvokimo prireikia nustatyti, kad, pavyzdžiui, vienu atveju galvos skausmus provokuoja neadekvati organizmo reakcija į stresą, atsiradusi po kryžkaulio traumos, kuri sąlygojo kietojo smegenų dangalo pakitimus. O kitu atveju, persirgus plaučių uždegimu, sutrikus kvėpavimo funkcijai bei susiformavus krūtininės dalies stuburo slankstelių disfunkcijoms ir diafragmos įtampai atsiranda kaukolės pamato struktūrų ir autonominės nervų sistemos pakitimai, kurie sukelia lėtinius galvos skausmus ar migreną. Osteopatijoje svarbu išskirti globalių ir vietinių technikų reikšmę, kuomet sklandžiai pereinant nuo vienų manipuliacijų prie kitų, siekiama atstatyti organizmo pusiausvyrą ir homeostazę, tiek lokaliai, tiek ir globaliai. Po detalios paciento apklausos visuomet įvertinu kaukolės kaulų struktūrą ir funkciją, dangalų, fascijų, sausgyslių ir raumenų tonusą. Dalies šių struktūrų funkcijos gali būti sutrikę ar hipertonuse, todėl būna svarbu atstatyti tinkamą audinių judėjimo amplitudę ir tonusą, mobilumą ir simetriją. Kiekviena organizmo struktūra yra glaudžiai viena su kita susijusi, ar tai būtų gilioji ir paviršinė kaklo fascijos, poliežuvinis kaulas, ar žemiau esantys raktikaulio ir laiptiniai raumenys ar krūtinėje plaučiai, diafragma bei kiti audiniai ir organai.

Simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos balansas yra labai svarbus neurohumoralinei veiklai ir viso organizmo kaip visumos pusiausvyrai. Dėl šio balanso sutrikimo nervų sistemos jautrumo slenkstis tampa žemas, o tai sąlygoja jos labilumą ir pažeidžiamumą. Dažnai sakoma, kad labiausiai migreną provokuoja stresas. Dėl streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas bei taip vadinamų specifinių citokinų padidėja bendras sujaudinimas, nerimas, kraujospūdis, širdies ritmas, cholesterolio kiekis kraujyje, atsiranda kiti neigiami pokyčiai bei sutrikimai. Suvokiant autonominės nervų sistemos esmę bei simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos sąveiką su visu žmogaus organizmu kaip visuma yra taikomos osteopatinės technikos, kurių pagalba galima identifikuoti neadekvačiai veikiančias organizmo sistemas, pasiekti šių dviejų nervų sistemos dalių pusiausvyrą ir stabilumą bei atkurti organizmo balansą ir sveikatą.

Svarbu prisiminti, kad laikas skirtas sau, tinkamas kvėpavimas ir mityba, reguliarus judėjimas bei subalansuotas darbo ir poilsio laikas padidina adaptacinius organizmo gebėjimus ir galimybes.


425 views0 comments

Recent Posts

See All

Comentarios


bottom of page