Kiekvieną kartą prisiliesdamas prie paciento stengiuosi būti neutralus. Nors erdvėje tuo metu dažnai tvyro lūkesčių, nusiskundimų, vilties ir nevilties, nerimo ir daug kitų mus persekiojančių iliuzijų ir šešėlių. Kartais neutralumas painiojamas su nieko neveikimu. Tikrasis neutralumas - tai jūs ir jūsų dėmesingumas susiliejantis su visuma, kuomet nėra nei gero, nei blogo, tuomet kai leidžiate ir paleidžiate, ir esate skaidrus, kaip rasos lašelis. Tai tylus veikimas ir neveikimas. Šio jausmo ir būsenos niekuomet nesupainiosite su abejingumu. Šį būvį gamtoje galime pastebėti tekant ir leidžiantis saulei, kada rodos viskas kelioms minutėms tarsi apmiršta, vėjas nurimsta, medžių lapai nustoja šlamėję, o paukščiai čiulbėję, viskas kas gyva sustoja ir lyg įdėmiai klausosi kažko paslaptingo, su kuo kas kartą intuityviai reikia susiderinti. Bandydamas kopijuoti ir kurti kažką savo, žmogus neapseina be neutralios pavaros ar perkrovimo.
Neutralumas mūsų organizmui būtinas ir gyvybiškai svarbus. Šis dėmesingas ir visa apimantis buvimas leidžia atsirasti vietai mūsų viduje ir atsinaujinti. Neutralumas tai galinga jėga, tai patyręs žmogus lieka apstulbęs, kuomet staiga dingsta nerimas, užplūsta ramybė ir atsipalaidavimas, kankinusią nemigą čia pat pradeda tirpdyti saldus miegas, buvęs rūpestis dėl atvesto vaiko raidos sutrikimo dingsta ir net neprisilietus atleidžia ilgą laiką tempime ir skausme buvusią nugarą, pakinta kvėpavimas ir pradeda šilti reumatoidinio artrito pažeisti sąnariai, atgyja lankstumas.
Neutralumas ir visuma yra kaip oras sujungiantys ir užpildantys osteopatiją, jos globalias ir lokalias technikas.
Comments