Sveiko žmogaus organizmas gindamasis nuo jį dirginančių faktorių paskatina kvėpavimo takų susitraukimą, didesnį gleivių išskyrimą bei kosulį, taip išvalydamas kvėpavimo takus. Kas vyksta kai sergate bronchų astma? Sergančio bronchų astma kvėpavimo takai yra hiperaktyvūs ir į aplinkos dirgiklius jie reaguoja per stipriai, tampa sunkiau įkvėpti ir ypač iškvėpti, o tuo metu paburkusi brochų gleivinė išskiria daugiau gleivių, kurios užkemša ir taip susiaurėjusius kvėpavimo takus. Žiūrint lokaliai labai svarbi yra sąveika su aplinkos faktoriais. Ligai reikšmingas organizmo jautrumas aplinkos alergenams, pvz.: namų dulkių erkėms, kačių ir šunų epidermiui, augalų žiedadulkėms, pelėsiams ir t.t.. Dusulio priepuolius gali išprovokuoti aštrūs kvapai, rūkalų dūmai, šaltis, stresas, genetinis polinkis, netinkama mityba ir kiti faktoriai. Dažnai astmos paūmėjimus išprovokuoja virusinė kvėpavimo takų infekcija. Astma yra glaudžiai susijusi su kitomis atopinėmis ligomis (alergine sloga, atopiniu dermatitu). Tačiau žiūrint į visumą, kyla klausimas, kodėl organizmas taip stipriai reaguoja. Tai gali būti susiję su organizmo baime, kompensaciniais mechanizmais ar kitomis priežastimis, skatinančiomis tokį agresyvų atsaką.
Siekiant išvengti bronchų asmos priepuolių labai svarbi profilaktika ir prevencija, atribojanti provokuojančius faktorius. O gydant naudinga žinoti apie tai, kad šalia medikamentinio gydymo yra efektyvūs ir osteopatiniai metodai, kurie apima ir profilaktiką. JAV bei Vakarų Europoje bronchų astma osteopatų gydoma jau nuo praeito amžiaus. Osteopatija Lietuvoje ir Baltijos šalyse pradėta taikyti gana neseniai. Iki šiol čia nebuvo atlikta tyrimų bronchų astmos tematika. Todėl buvo naudinga prieinamais klinikiniais metodais išsiaškinti osteopatijos metodų efektyvumą teikiant pagalbą sergantiems bronchų astma.
Bronchų astmos atveju pagrindinė osteopatinė pagalba yra nukreipta į simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemą, krūtinės ląstos kaulų, raumenų, fascijų struktūras, limfos apytaką bei bendrą organizmo balansą.
Jei plaučių parasimpatinės nervų sistemos stimuliacija per klajoklį nervą sukelia bronchų susitraukimą, kraujagyslių išsiplėtimą ir sekreciją, tai stimuliuojant plaučių simpatinę nervų sistemą, gaunančią inervaciją iš nugaros smegenų per plaučių rezginio nervus, sukeliame bronchų išsiplėtimą ir priešingą efektą. Suvokiant šios nervų sistemos esmę ir tarpusavio sąveiką buvo sukurtos osteopatinės technikos, kurių pagalba galima pasiekti šių dviejų nervų sistemų balansą ir sumažinti astmos simptomus. Pati krūtinės ląstos struktūra turi didelę įtaką plaučių funkcijai ir astmai. Krūtinės ląsta turi judėti sklandžiai ir be kliūčių, kad išlaikytų pakankamą arterijų aprūpinimą arteriniu krauju, veninį ir limfinį drenažą bei atsaką į nervų sistemos reguliavimą. Šonkauliai, aplinkiniai raumenys, fascijos ir diafragma veikia plaučių fiziologiją. Daugelis osteopatijos gydymo būdų nukreipti į struktūrą, nes ji glaudžiai susijusi su funkcija. Gydant astmą, yra daug struktūrų, kurias galima veikti, kad pagerėtų jų funkcija. Osteopatinis gydymas gali būti nukreiptas į krūtinės ląstą, raumenis, fascijas ir diafragmą, siekiant pagerinti jų mobilumą ir taip sumažinti astmos simptomus. Be nervinių ir struktūrinių įtakų, yra ir limfotakos įtaka kvėpavimo funkcijai. Osteopatus jau seniai domina limfinės apytakos vaidmuo išlaikant sveikatą. Geras limfos nutekėjimas skatina audinių aktyvumą ir metabolizmą bei imuninės sistemos pagalbą. Tinkamas diafragmos ir krūtinės ląstos judėjimas kvėpavimo metu užtikrina efektyvią limfotaką. Pacientams, sergantiems astma, abu šie mechanizmai gali būti pažeisti, todėl pablogėja limfos drenažas. Šiuo atveju yra keletas osteopatinių būdų ir technikų, kurie sprendžia limfos apytakos problemas ir gali būti efektyviai taikomi. Visą osteopatinę pagalbą apjungia globalios technikos ieškančios priežasties-pasekmės ryšio, balanso ir harmonijos.
Šioje studijoje dalyvavo daugiau kaip 60 pacientų sergančių bronchų astma. Tiriant ir taikant minėtas osteopatines technikas bei metodus buvo nustatyta, kad beveik 80% pacientų savijauta pagerėjo, simptomai sumažėjo arba išnyko. Vertinant objektyvius klinikinius spirometrijos duomenis, atliktus prieš ir po gydymo, statistiškai patikimai nustatyta, kad tarp 80% po gydymo geriau besijaučiančių pacientų spirometrijos rodikliai pagerėjo nuo 7 iki 40 proc.
Šio tyrimo rezultatai dar kartą patvirtino, kad osteopatiniai metodai bei technikos yra efektyvūs ir tinkami sergantiems bronchų astma.
Comments