Visi lipa į kalną, kad pasiektų viršūnę. Visi lipa… O tau širdis sako, kad reikia eiti savo keliu. Pradžioje atrodo, kad tavo kelias veda visai į priešingą pusę, tačiau ilgainiui netrunki pastebėti, kad ir nebūdamas pats tiesiausias, jis suteikia tau daugiau džiaugsmo ir pilnatvės, nei proto siūlomas. Tai tavo kelias. Tiesus ar vingiuotas, džiuginantis ar varginantis, saulėtas ar skendintis rūke, kupinas iššūkių ar galimybių… Ir tik nuo tavo požiūrio priklausys tai, ką matysi ir pakeis tai, į ką žiūrėsi...
Tai kelias, kuriuo kartais net nereikia eiti. Šis kelias, lyg upė, kuri pati tave neša... Neša ir kviečia pasitikėti. Pasitikėti, leisti ir paleisti... Paleisti tai kas buvo... Ir pasitikėti tuo, kas teka tavo viduje, ir brandinti. Brandinti obuolius ar giles, džiaugsmą ar meilę... Ir dalintis ... Dalintis ir būti. Būti pilnatvėje...
Comments