Mūsų vidinis kūnas sudarytas iš erdvės?! Iš fizikos, tikriausiai, prisimename, kad visas materialus pasaulis sudarytas iš atomų, o atomas iš branduolio ir elektronų ir t.t. Jei įsivaizduotume atomo branduolį žirnio dyžio ir esantį futbolo stadiono centre, tai elektronas nuo jo skrietų tokiu atstumu kaip paskutinė žiūrovų eilė stadione. Panašūs atstumai yra ir tarp atomų. Taigi jau seniai fizikai nustatė, kad mūsų jutimais regimas ir jaučiamas materijos kompaktiškumas, kietumas ar tamprumas tėra iliuzija, nes didžiausią materijos dalį užima ervė. Taip yra ir su mūsų kūnu, kurį mes laikom materialiu, nors iš tikrųjų devyniasdešimt devynis procentus ir daugiau, jo sudaro erdvė.
Apžiūrint ir vertinant paciento būklę, šalia kūno, organų, galūnių funkcinio įvertinimo, osteopatijoje pasitelkiami ir klausymo, stebėjimo, palpacijos, perkusijos, jutiminiai, gilieji propriorecepciniai bei kiti metodai. Vertinama ne tik paciento minkštų ir kietų audinių būklė, konsistencija, tamprumas bet ir erdvės pojūtis juose bei kitos charakteristikos. Kaip lengviausiai suprantamą pavyzdį galima pateikti kvėpavimo organų sistemą, kurioje reikia įvertinti visus anatominius, fiziologinius ir gyvybinius parametrus. Dažnai vertindamas paciento kvėpavimo organų sistemos būklę pastebiu, kad kvėpavimas yra paviršutinis, o įkvėpimo ir iškvėpimo santykis nėra fiziologiškas, diafragma yra stipriai įsitempusi, tarpšonkauliniai raumenys hipertonuse ar tinkamai nefunkcionuoja, yra padidėjęs liekamasis plaučių tūris, randu suburo krūtininės dalies disfunkcijų ir t.t. Taikant lokalias ir globalias osteopatines technikas dažnai pavyksta atpalaiduoti diafragmą, atstatyti tinkamą raumenų tonusą ir fiziologišką kvėpavimo ritmą. Tačiau įdomiausia yra tai, kad pacientai šalia pagilėjusio ir susibalansavusio kvėpavimo, išnykusios įtampos ir atsiradusio palengvėjimo, pažymi, kad pajautė labai įdomų bei malonų erdvės ir naujos vietos ar išsiplėtusių kūno ribų pojūtį. Tai visiškai realūs kūno jutimai, nes išnykus audinių spaudimo, tempimo, sutankėjimo ir kitiems sutrikimus lėmusiems reiškiniams, organizmas sugrįžo į sau įprastus vietos, erdvės ir funkcijos fiziologinius parametrus. Panašūs fiziologiniai judėjimo ir kvėpavimo procesai vyksta visuose žmogaus organų sistemose, organuose bei audiniuose. Šia išsilaisvinusia ir naujai užgimusia vidine erdve ima tekėti gyvybė, atsiranda subtilus gyvumo pojūtis, pasklindantis po visą kūną. Šiai būsenai prisiminti ir padėti savo kūnui sveikti, visuomet siūlau savo pacientams tai pratęsti namuose, pamėginti kelis kartus sąmoningai įkvėpti ir iškvėpti, tada pabandyti pajausti subtilų gyvumo pojutį ir visą kūną iš vidaus. Atraskime šią vidinę erdvę vėl ir vėl, stebėkime ją, kodėl ji tokia didelė ir begalinė, tikriausiai ten gyvena intuityvus žinojimas, sąmoningumas, sveikata ir gyvybė...
Žinojimas ir sąmoningumas yra bet kurios osteopatinės technikos ar metodo dalis. Kai išmokstame įsiklausyti į save, pasitikėti savo vidiniu žinojimu ir potencialu, prasideda transformacijos procesas. Tuomet atrandame vidinę erdvę, sveikatą ir pajuntame visa apimantį palengvėjimą. Tai savo praktikoje patiriu kas kartą, kai pavyksta padėti pacientams atrasti vidinę ramybę bei prisiliesti prie savo vidinės erdvės ir žinojimo šaltinio.
Comentarios